Dictionary of the Lithuanian Language.
atsipeikėti — atgauti jėgas, sąmonę; sustiprėti po ligos: Šįryt galvą kaip sugavo, tai ir dabar da vis negaliu atsipeikėt Sdk. Dabar jau atspeikėjo, ale kad tu būtum matęs jį sergant! Ut. Gal kada atsipeikėsi, jei gerai užsilaikysi Krž. Ką tik atsipeikėjo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsipeikelėti — Grz žr. išsipeikėti 1. peikelėtis; išsipeikelėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išsipeikinti — žr. išsipeikėti 1: Negaliu išsipeikinti iš ligos, t. y. išsitvalinti J. peikintis; išsipeikinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išsipeikėjimas — sm. (1) → išsipeikėti 1: Prastas ir išsipeikėjimas iš šitos ligos Ds. peikėjimasis; atsipeikėjimas; išsipeikėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
